UAB “MORTAR AKMENĖ” gamina dirvožemio stimuliavimo priemonę “Kalktrąšę V” ir “Kalktrąšę HUM”.
Rūgštų dirvožemį mėgsta: dirviniai kežiai, vienmetės klestenės, dirviniai asiūkliai, smulkiosios rūgštynės, dirviniai ridikai. Jeigu radote savo sode, laukuose matote tokių augalų, žinokite, kad reikalingas dirvos kalkinimas. Lietuvoje rūgščios dirvos vyrauja vakarinėje, pietrytinėje dalyje. Dirvožemio rūgštingumą apibūdina jo pH (nuo 1 iki 14 skalės): 1-6 žymi rūgščią, 8-14 šarminę terpės, o 7 laikomas neutraliu.
Siekiant išvengti dirvos rūgštingumo, lemiančio dirvos piktžolėtumą, menkinančio derlingumą, alinančio dirvą, nuo seno dirvožemiai buvo kalkinami. Kalkinimas taip pat siejamas ir su efektyvesniu melioracinių sistemų funkcionavimu, kadangi kalkintose dirvose rečiau auga piktžolės, kurių šaknys geba užkimšti drenažą.
Kalkinimas keičia piktžolių rūšinę sudėtį, tokiuose pasėliuose mažėja piktžolių- rūgštaus dirvožemio indikatorių. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale atlikus tyrimus nustatyta, kad, mažėjant dirvožemio rūgštumui nuo pH 4,1 iki 6,6, visų rotacijos augalų (vasarinių rapsų, miežių, raudonųjų dobilų, žieminių kviečių) pasėlių piktžolėtumas sumažėjo ketvirtadaliu, o kai kur net per pusę. Kai kuriais atvejais toks piktžolėtumo sumažėjimas buvo stebimas jau pH 5,4-5,9 dirvožemyje.
Geriausia kalkinti pūdymus, dirvožemio rūgštumui jautrių augalų priešsėlius. Galima taip pat kalkines trąšas berti ant ražienų.
Kalkinės medžiagos nebus efektyvios, Jeigu jos bus blogai įterptos. Pagrindinis reikalavimas – kuo vienodžiau permaišyti su kalkinamo dirvožemio armeniu. Visai netinka jas giliai užarti plūgu. Išbertos kalkinės medžiagos Gali būti įterpiamos lėkštinėmis akėčiomis, kultivatoriumi, o efektyviausia – permaišyti freza. Vėliau ariant jos visiškai persimaišo visame armenyje
Daugiamečių pievų ir ganyklų dirvožemyje vykstantys procesai skiriasi nuo tų, kurie vyksta ariamoje žemėje. Kalkinimo rekomendacijos yra skirtingos pievoms ir ganykloms. Dirvoje esantį pH geriausiai reguliuoti pagal jautriausias žoles. Kalkinės trąšos čia veikia daug įvairiau nei ariamoje žemėje- čia jos ne vien gerina dirvožemio savybes, didina žolių derlių, bet ir teigiamai veikia rūšinę pievos sudėtį. Yra teigiama, kad dirvožemio pH padidėjus 1, varpinių ir ankštinių augalų žolyne baltųjų dobilų pagausėja 13 procentų Tiesa, kuo gausiau tręšiami žolynai, tuo daugiau kalcio pasisavina daugiametės žolės, vadinasi, jo kiekis dirvožemyje mažėja ir jį būtina atstatyti.
Didžioji dalis šiuo metu Lietuvos rinkoje įsigyti siūlomų kalkinimo medžiagų yra miltų struktūros. Todėl tolygus jų įterpimas į dirvą yra itin problemiškas. Uždaroji akcinė bendrovė „Mortar Akmenė“ siūlo granuliuota kalkinimo medžiagą „Kalktrąšę V“ ir „Kalktrąšę HUM“. Tai produktas, kuriame yra rūgštingumą mažinančių kalkinimo savybių bei dirvos maitinimui skirtų junginių MgO (magnio oksido) SO3 (sieros oksido), K2O (Kalio oksido), Fe2O3 (Geležies oksido).
KALKTRAŠĖS POVEIKIO ĮVERTINIMAS RUGŠČIUOSE DIRVOŽEMIUOSE VAKARŲ LIETUVOJE