Lietuviškai English Russian





Lietuviškai English Russian

D.U.K.

arowKodėl reikalingas kalkinimas?

Dirvožemio rūgštėjimas – tai vienas iš jo cheminės degradacijos formų, susietas su vandenilio ir aliuminio jonų koncentracijos didėjimu dirvožemio tirpale. Šis procesas nenutrūkstamai vyko ir vyksta Lietuvos dirvožemiuose. Sąlygiškai rūgštūs dirvožemiai (pH ≤ 5,5) Vakarinėje Lietuvos dalyje sudaro apie 31,3 %, Vidurio Lietuvoje – apie 6,7 %, o Rytų Lietuvoje – 11%. Rūgščių dirvožemių plotai atskiruose Lietuvos regionuose yra nulemti gimtųjų uolienų ant kurių šie dirvožemiai (Nepasotintieji Balkšvažemiai ir Išplautžemiai) susiformavo. Minėtų dirvožemių sorbuojamajame komplekse vyrauja dideli kiekiai vandenilio, gausu judriojo aliuminio bei mangano, geležies, vario ir cinko. Ypač augalams toksiškas yra judrusis aliuminis. Aliuminis dirvožemio tirpaluose, priklausomai nuo tirpalo pH, gali įgyti skirtingas jonines formas. Iš jų reaktyviausia, augalams prieinama ir kenksmingiausia rūgščiuose tirpaluose yra trivalentė forma (Al+3). Trivalenčio aliuminio junginiai (ypač Al(OH)3) labiausiai slopina šaknų ir jaunų daigelių augimą. Augalų šaknys būna trumpos, pastorėjusios ir susisukusios, o augalų daigų viršūnės ruduoja ir apmiršta. Šis aliuminio toksiškas poveikis pasireiškia labai rūgščiame dirvožemyje, kai jo kiekiai siekia 50-100 mg/kg ir daugiau. Dirvožemyje turinčiame minėtas savybes turi būti atliktas pagrindinis kalkinimas.

lentele1-1

Labai rūgščiame dirvožemyje daugelis žemės ūkio augalų
(kviečiai, miežiai, dobilai, kukurūzai, rapsai, liucernos, cukriniai runkeliai)
derliaus neišaugina, o sunyksta ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose.

Nekalkinta

Kalkinta
lentele1-2-1

Nekalkinta

lentele1-2-2

Kalkinta

Žieminiai kviečiai ypač jautrūs rūgščiai dirvožemio reakcijai.
Rūgščiame dirvožemyje jų pasėlis labai retas, vyrauja piktžolės, o augalai menki,
kai tuo tarpu pakalkinus jų pasėlis yra optimalaus tankumo ir nepiktžolėtas.
lentele1-3-1

Nekalkinta

lentele1-3-2

Kalkinta

Raudonieji dobilai rūgščios reakcijos dirvožemyje išnyksta, jų vietoje įsivyrauja smulkioji rūgštynė, o pakalkinus dobilai užaugina didelį (8-9 t/ha) derlių.

Judrusis aliuminis tampa kenksmingu augalams jeigu jo kiekis viršija 10 mg/kg dirvožemio, o augimas gerokai sulėtėja jo kiekiui padidėjus iki 30-50 mg/kg.

Dirvožemio rūgštumas – agrocheminė savybė reiškianti dirvožemio rūgštumą, neutralumą arba šarmiškumą. Lietuvos dirvožemiai pagal mainų potencialųjį rūgštumą skirstomi sekančiai: 1) ypač rūgštūs – pHKCl<3,5; 2) labai rūgštūs – pHKCl3,6-4,5; 3) vidutinio rūgštumo – pHKCl 4,6-5,0; 4) mažo rūgštumo – pHKCl 5,1-5,5; 5) rūgštoki – pHKCl 5,6-6,0; 6) neutraloki – pHKCl 6,1-6,5; 7) artimo neutraliam rūgštumo – pHKCl 6,6-6,9; 8) neutralaus rūgštumo ir šarmiški – pHKCl 7,0-8,5; 9) šarminiai – pHKC l> 8,5. Dirvožemiai, kurių pHKCl 5,5 ir mažiau yra sąlygiškai rūgštūs ir reikalaujantys skubaus kalkinimo. Tokio ir aukštesnio pHKCl rodiklio palaikymui dirvožemio armenyje yra būtinas palaikomasis kalkinimas, kurio svarbą lemia ir klimato pokyčiai. Minėtų sąlygų poveikyje yra efektyvus palaikomasis kalkinimas derinyje su organinių medžiagų įnešimu. Pastaruoju metu dėl padidėjusio atmosferos užterštumo sieros ir azoto junginiais užteršti iškritę rūgštieji lietūs skatina vandenilio ir Al+3 jonų gausėjimą dirvožemyje, o dažnėjantys lietaus pavidalo krituliai šaltuoju metų laikotarpiu bei liūtiniai lietūs šiltuoju laikotarpiu skatina šarminių katijonų (Ca+2 ir Mg+2) ir organinės anglies išsiplovimą. Šiuos teiginius patvirtina dabartinė nebekalkinimų ir rūgštėjančių dirvožemių cheminė būklė: mažėja mainų katijonų suma ir didėja toksiško aliuminio kiekis. Mokslininkai šiuos procesus įvardija antriniu kalkintų dirvožemių rūgštėjimu, kuris stabdomas kasmetiniu palaikomuoju kalkinimu. Visa tai rodo, kad dirvožemio rūgštėjimo procesas turi tendenciją stiprėti ir jį stabdančios priemonės kaip niekad anksčiau yra būtinos ne tik derliaus išauginimo atžvilgiu, bet ir dirvožemio, kaip gamtinio resurso išsaugojimo prasme.

Moksliniais tyrimais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filiale įvertintas:

pagrindinio kalkinimo granuliuotomis kalkinėmis medžiagomis „Kalktrąše“ efektyvumas dirvožemiui ir augalų derliui pagal schemą:

  1. Nekalkinta
  2. Kalkinta pagal hidrolizinį dirvožemio rūgštumą skirtingo dydžio granuliuota kalktrąše:
  • 0,5 normos (4,5 t/ha), Ø 0,01 – 2 mm
  • 1,0 norma (9,0 t/ha), Ø 0,01 – 2 mm
  • 0,5 normos (4,5 t/ha), Ø 2 – 5 mm
  • 1,0 norma (4,5 t/ha), Ø 2 – 5 mm

Tikslieji lauko bandymai buvo įrengti vidutiniškai sukultūrintame dirvožemyje – Nepasotintajame balkšvažemyje. Dirvožemio ariamasis sluoksnis – 20 – 28 cm storio, grumstiškai dulkiškas, lengvas ir vidutinis priemolis, kurio pHKCl 4,5 (dirvožemis vidutinio rūgštumo). Tokios reakcijos dirvožemyje atliktas pagrindinis kalkinimas, kuriuo siekta neutralizuoti dirvožemio rūgštumą ir pagerinti maisto medžiagų prieinamumą augalams.

palaikomojo kalkinimo granuliuotomis kalkinėmis medžiagomis „Kalktrąše su humusu“ dirvožemiui ir augalų derliui pagal schemą:

  1. Nekalkinta
  2. Kalkinta 0,5 t/ha ir 1,0 t/ha kalktrąšės su humusu (0,5 %).

Tikslieji lauko bandymai buvo įrengti vidutiniškai sukultūrintame dirvožemyje – Nepasotintajame balkšvažemyje. Dirvožemio ariamasis sluoksnis – 20 – 28 cm storio, grumstiškai dulkiškas, lengvas ir vidutinis priemolis, kurio pHKCl 5,1-5,3 (dirvožemis mažo rūgštumo). Tokios reakcijos dirvožemyje atliktas palaikomasis kalkinimas, kuriuo siekta palaikyti ir padidinti esamą dirvožemio pH bei sudaryti optimalias sąlygas augalų augimui.

Kalktrąšė išbarstyta ir įkultivuota 7-11 cm gyliu.

Tyrimo rezultatai:

Pagrindinis kalkinimas.

Vakarų Lietuvoje vyraujančio natūraliai rūgštaus dirvožemio cheminių savybių pokyčiai priklausė nuo granuliuotų kalkinių medžiagų kiekio ir granulių frakcijos stambumo:

lentele2-1

lentele2-2

lentele2-3

  • Sparčiausiai (praėjus pusmečiui po įterpimo) dirvožemį neutralizavo kalktrąšės smulkiosios frakcijos abi (0,5 ir 1,0) normos. Sumažėjo judrusis Al (nuo 77,7 – 60,7 mg/kg iki 51,6 – 28,9 mg/kg).
  • Didžiausias dirvožemio neutralizavi-mo efektas nustatytas po pakalkinimo praėjus trims metams, nes dirvožemy-je padidėjo mainų Ca iki 1101 mg/kg, pHKCl iki 4,9 ir sumažėjo, o judriojo aliuminio liko nedidelis ir augalams netoksiškas kiekis (2,3 – 7,1 mg kg-1).

Pagrindiniam kalkinimui kalktrąšės 0,5 normos (4,5 t/ha) buvo per maža, nes praėjus trims metams po kalkinimo, dirvožemis išliko rūgštus pHKCl – 4,4, turintis daug augalams toksiško judriojo Al 41,8 – 48,3 mg/kg ir nedaug mainų Ca 697 – 850 mg/kg.

Variantas Raudonųjų dobilų sausųjų medžiagų derlius, t/ha
I pjūtis II pjūtis Metinis
1. Nekalkinta 2,44 1,08 3,52
2. Kalktrąšės 0,5 n. (4,5 t/ha) smulk. frakcija 6,06** 3,63** 9,69**
3. Kalktrąšės 1,0 n. (9,0 t/ha) smulk. frakcija 5,73** 4,14** 9,87**
4. Kalktrąšės 0,5 n. (4,5 t/ha) stamb. frakcija 5,24** 3,47** 8,71**
5. Kalktrąšės 1,0 n. (9,0 t/ha) stamb. frakcija 6,08** 3,51** 9,59**
R05 1,262 0,394 0,902

Pastaba: ** – statistiškai patikima esant 99 % tikimybės lygiui.

lentele3-1

Nekalkintas dirvožemis

(raudonuose dobiluose vyrauja piktžolės)

2012 m.

lentele3-2

Raudonieji dobilai pakalkintame dirvožemyje

(kalktrąšė 0,5 normos Ø 0,1-2,0 mm)

2012 m.

Pakalkintas dirvožemis kalktrąšės 0,5 normos nors ir liko rūgštus, tačiau
dobilams susidarė palankesnės sąlygos jų augimui ir trąšų įsisavinimui.

Palaikomasis kalkinimas.

Vakarų Lietuvoje mažo rūgštumo dirvožemio cheminių, mikrobiologinių savybių pagerinimui ir augalų produktyvumo padidinimui efektyvi kalkinė medžiaga – kalktrąšė su humusu, naudojant ją kasmet (0,5 ar 1,0 t/ha) su kitomis mineralinėmis trąšomis.

Variantai Grūdų derlius Grūdų priedas

t/ha,palyginus

su kontroliniu

Granuliuota kalktrąšė su humusu padidino
(4 – 13 %) miežių grūdų derlių, palyginus su nekalkintu,
nes buvo didesnis produktyvių stiebų skaičius,
varpų ilgis ir grūdų skaičius varpoje.

t ha-1 %
1. Nekalkinta (kontrolinis) 4,11 100
2. Kalkinta 0,5 t ha-1 (kalktrąšė 95,5 % + hum. 0,5 %) 4,28 104 + 0,17
3. Kalkinta 1,0 t ha-1 (kalktrąšė 95,5 % + hum. 0,5 %) 4,67** 103 + 0,56
R05 0,261

arowPriemonės dirvožemio rūgštumui sumažinti

Parsisiųsti failą